1940 m. vokiečiai Varšuvoje įkūrė getą, kuriame buvo įkalinta daugiau kaip 400 000 žydų. Dešimtys tūkstančių žmonių mirė nuo ir ligų, o šimtai tūkstančių buvo deportuoti į mirties stovyklą Treblinka.

Daugiausia gete liko jaunimas ir geto stiprybės žmonės amžiaus, dažniausiai be šeimų. Beviltiškumo ir dramatiškų sąlygų akivaizdoje ginkluoto pasipriešinimo idėja gimė tarp jaunosios žydų kartos.

1943 m. balandžio 19 d., Pesacho išvakarėse, Į getą įžengė tankų ir šarvuotų automobilių palaikomi vokiečių kariai, kad pagaliau juos pašalintų. Prieš juos stojo apie 300-500 narių Žydų kovos organizacija.

Dėl kovų gete jie buvo nužudyti ir nužudyti apie 12 000 žydų. Dauguma iš 60 000 žmonių, kurie tuo metu buvo ligoninėje Majdaneko koncentracijos stovykla ir koncentracijos stovyklos Majdaneke ir dirbti Poniatowa, Trawniki ir Budzyń.

2024 m. balandžio 19 d. minime 82-ąsias protrūkio metines Varšuvos geto sukilimo. Šia proga Ełk meras Tomasz Andrukiewicz pateikė Narcizų puokštė po lenta, įamžinančia Ełko poilsio vietą Žydų bendruomenė. Šioje vietoje buvo žydų kapinės įkurtas 1837 m.

Kodėl narcizai? Vienas iš išgyvenusiųjų Varšuvoje Marekas Edelmanas, paskutinis žydų kovos organizacijos vadas. Kiekvienais metais balandžio 19 d., Per sukilimo metines, jis gavo geltonos spalvos puokštę Gėlės. Narcizas tapo pagarbos ir sukilimo atminimo simboliu.